Pasaulinė žemės ūkio prekybos sistema usda.

Bendrosios nuostatos 1.

Viena iš didžiausių Lietuvos Respublikos makroekonomikos problemų yra tai, kad pastaraisiais metais didėja prekybos ir paslaugų balanso deficitas, o eksportas, palyginti su importu, plėtojamas lėčiau. Įgyvendinant eksporto plėtojimo strategiją, suformuoti konkretūs tikslai, kurie padės įveikti šiuos sunkumus.

Eksporto plėtojimo strategijos tikslai yra šie: 2. Įgyvendinamos strategijos uždaviniai — užtikrinti, kad: 3.

Pagrindinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos kryptys eksporto plėtojimo srityje yra šios: 4. Įgyvendinama Eksporto plėtojimo strategija leis pasiekti šių rezultatų: 5. Lietuvoje gausės įmonių, sėkmingai eksportuojančių savo prekes ir paslaugas; 5.

Palankios ūkinės aplinkos ir teisinės bazės kūrimas 6. Nestabili teisinė bazė yra vienas iš gamybos ir eksporto plėtojimą stabdančių veiksnių.

Verslą neigiamai veikia išankstinis ūkio subjektų apmokestinimas, reikalavimas mokėti pridėtinės vertės mokestį už importuojamas žaliavas bei technologinius įrengimus.

Netolygios nevienodos yra importo ir eksporto sąlygos. Svarbiausieji trukdantys veiksniai: 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje srityje numato: 8.

Eksportui palankios informacijos sistemos kūrimas 9. Rinkodara — svarbus eksporto plėtros veiksnys, įgalinantis sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

ES teisinė sistema, taikoma biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui III. Išvados I. Šį tikslą turės bendromis jėgomis pasiekti valstybės narės. Kad būtų įmanoma tai padaryti, į direktyvą įtrauktos kelios sektorinės priemonės, kuriomis skatinama toliau plėtoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą elektros energijos, šilumos ir vėsinimo bei transporto sektoriuose, siekiant bendrojo tikslo padėti mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų toliau — ŠESD kiekį, didinti energetinį saugumą, remti Europos technologijų ir pramonės pirmavimą atsinaujinančiosios energijos srityje, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą. Siekiant užtikrinti, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų intensyviai mažinamas, ir kuo labiau sumažinti nepageidaujamą poveikį aplinkai, šioje direktyvoje taip pat sugriežtinti pamatiniai ES bioenergijos tvarumo principai.

Kad būtų pasirinkta tinkama užsienio prekybos strategija, reikia nemažų sąnaudų turi būti atlikti užsienio rinkos tyrimai, surinkta pakankamai informacijos apie užsienio rinkos imlumą, ekonominę, teisinę, kultūros bei kitokią aplinką.

Eksportuotojui svarbu laiku prisiderinti prie nuolat kintančių rinkos sąlygų.

Svarbiausieji trukdantys veiksniai: Lietuvoje nėra bendro informacijos centro, kuriame būtų sukaupta informacija apie užsienio prekybos reguliavimą, kokybės, įpakavimo, sanitarijos bei higienos ir kitus reikalavimus, muitų tarifus, kitus apribojimus; Lietuvos įmonės nepakankamai naudojasi tarptautinės kooperacijos ir viešojo pirkimo teikiamomis galimybėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje srityje numato: Esamos eksporto rėmimo institucijos dirba nepakankamai, jų teikiama parama ūkio subjektams dar nėra veiksminga. Tikėtina, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus gauta finansinė parama regionams plėtoti, naujoms darbo vietoms steigti, ūkio restruktūrizavimo, turizmo ir aplinkos apsaugos priemonėms vykdyti.