Darbas telefonu Kaune

Žurnalo darbas italija programa darbas iš namų italijoje

žurnalo darbas italija programa darbas iš namų italijoje

Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė Simos Šilingytės nuotr. Į Italiją m. Kaip prie šio pokyčio prisitaikė jie? Dalyvaudama konkurse žinojau, kad jei laimėsiu, į Romą vyksime visi.

Prieš tai buvome irs prekybos strategijos pliusus ir minusus. Pagrindinis pliusas šeimai — kad sūnus turės galimybę išmokti kalbą jos nesimokydamas. Lietuvoje pažinojome ne vieną šeimą, kur tėvai skirtingų tautybių, ir baltai pavydėdavome, kai vaikai nuo gimimo kalbėdavo keliomis kalbomis. Adomas, galima sakyti, italų kalbą jau išmoko. Sunkiausia turėjo būti seneliams, bet prieš pandemiją tiek vyras su vaiku, tiek jie patys dažnai vieni kitus lankydavo.

Tik dabar gyvenimas svetur gerokai apsunkina galimybę susitikti. Taip pat mums norėjosi ne visam laikui išvykti iš Lietuvos, o tiesiog paragauti kitos šalies. Italijoje esame laikinai ir tas suteikia visai kitų spalvų tiek darbui, tiek poilsiui.

Iš šios šalies nori pasiimti viską, nes žinai, kad nuotykis baigsis ir reikės leistis į kitą kelionę. Ką Romoje veikia Tomas? Ar jam dabar tenka daugiau namų šeimininko pareigų? Buitimi, vaiko priežiūra ir Lietuvoje dalindavomės pusiau, tad didelio pasikeitimo nebuvo.

Tomas įsitraukęs į savo srities veiklas, plečia kontaktų ratą, tad mes abu ir toliau užimti. Gal Italijoje vyras, atvedantis vaiką į mokyklą ir pasiimantis iš jos, nėra taip įprasta, o kai vaikas gruodį nusivelka striukę, nes jam šilta, ir sukelia didelę italių mamų reakciją. Tačiau bandome skleisti šiaurietišką šeimos modelį. Tomas dar prieš pandemiją kelis kartus buvo organizavęs tėčių ir vaikų išvyką į gamtą. Italijoje nekart esu girdėjusi klausimą, ar sūnus ramiai pasilieka vienas su tėčiu man išvykus į kelių dienų komandiruotę, ar ramiai palieku vaiką su tėčiu.

Žurnalo darbas italija programa darbas iš namų italijoje. SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Man tai kelia nuostabą, nes šeimoje ir anksčiau tiek vienas, tiek kitas išvykdavome, tad mums natūralu, kad vaiko priežiūra dalinamės. Adomas eina į itališką mokyklą. Kokius skirtumus ir panašumus matai tarp itališkų ir lietuviškų mokyklų?

Gana sunku kalbėti apie visas šalies mokyklas, nes jų yra įvairių. Ypatumai priklauso ir nuo regiono. Bent mūsų mokykloje Romoje pirmokai turi labai daug pamokų, užduodama namų darbų, kad jie kiekvieną dieną mokslais būtų užimti nuo 8 val. Kiek vyresnėse klasėse mokoma retorikos, tai puikiai paaiškina, kodėl italai taip gerai kalba viešumoje.

Atrodo, kad vaikai lanko mažiau būrelių, daugiau laiko leidžia parkuose, žaidimų aikštelėse ir, žinoma, su seneliais. Anūkų ir senelių ryšys čia labai gražus.

  • Kulka vengia akcijų pasirinkimo sandorių
  • Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė ir kultūrinės jungtys: Lietuva, Italija, pasaulis | inthekitchen.lt
  • Paprasta pozicinė prekybos strategija
  • Pagrindini dvejetaini prekybos platform

Daugelis italų senelių jau nedirba. Būtų įdomu išgirsti pliusus ir minusus auginant vaiką tokioje tarptautinėje aplinkoje.

Mums abiem su Tomu įdomu gyventi tokioje aplinkoje, kuo daugiau įvairių pusių pamatyti, šios savybės tiesiogiai persiduoda ir sūnui. Nežinome, ar ateityje pavyks išlaikyti pirmų klasių draugus, kalbos žinias ir kiek tų kalbų ir šalių dar bus, bet gyvenime vadovaujamės tuo, kad didžiausias turtas yra patirtys. Ne visada jos būna geros, bet visos augina ir kuo jų daugiau, tuo ir mes įvairesni, atidesni aplinkai ir labiau ją galime priimti tokią, kokia yra, suprasti kultūrinius skirtumus.

Gyvenimas dideliuose miestuose tave ištirpdo bendrame sraute ir visi tampame tiesiog mažais sraigteliais.

žurnalo darbas italija programa darbas iš namų italijoje

Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė su šeima Simos Šilingytės nuotr. Prieš kurį laiką gyvenote Taivane. Kas ten nunešė? Tomas vyko stažuotis į Taivaną, tad išvykome visi kartu. Tai buvo lyg repeticija prieš ilgesnį išvykimą. Po kelių mėnesių Taivane supratome, kad labai įdomu gyventi kitoje šalyje, kai žinai, kad tai laikina — tada aplinką nori įsisavinti šimtu procentu.

Norisi sutikti kuo daugiau žmonių, aplankyti kuo daugiau vietų. Po Taivano su Tomu sutarėme, kad būtų įdomu išvykti keliems metams pagyventi kitoje šalyje, įgauti naujų patirčių. Mūsų sutarimas buvo: kuris pirmas begaus pasiūlymą, kitas vyks kartu ir darbą adaptuos prie tos šalies.

Tai buvo įmanoma, nes abu dirbome gana tarptautiškose aplinkose. Šį kartą darbo pasiūlymą pirmoji turėjau aš. Koks buvo tavo kelias iki šių kultūros atašė pareigų? Kelias buvo tiesiamas labai seniai, kai dar to nesuvokiau. Mokykloje mokiausi gerai, atėjus metui rinktis specialybę nutariau studijuoti Vilniaus universitete Kultūros istoriją ir antropologiją. Tėvai palaikė, bet kai tuo metu visi stojo į vadybą, teisę ar politikos mokslus, šis sprendimas atrodė keistokas.

Pailgintos rankos audžia Lietuvos kultūros tinklą pasaulyje

Kai mama sužinojo, kad laimėjau konkursą atašė pareigoms, priminė, kaip manęs klausė, kokį darbą galėčiau dirbti baigusi minėtas studijas. Man visada patiko dirbti su užsienio šalimis. Įdomiausia šio proceso dalis buvo suvokti, kaip skiriasi šių šalių darbo kultūra. Dabar būna itin saldu, kai pavyksta iššifruoti italų stereotipą, suprasti, kodėl mums vieni dalykai atrodo vienaip, o jiems būdingi visai kiti kultūriniai kodai.

Papasakok daugiau apie italų kultūrinius kodus ir iššifruotą stereotipą. Kaip italus pamatei per šiuos dvejus metus, kurios nuostatos nepasitvirtino, kas nustebino? Stereotipiškai manome, kad dirbti su italais sunku, nes jie neatsako į laiškus, bet tai ne visiška tiesa. Italai labai nemėgsta sakyti ne, visada pasilieka galimybę, nes jei pasikeistų aplinkybė, tai pateiktą pasiūlymą gal ir galėtų priimti.

Taigi jų neatsakymas jau yra atsakymas, jį nebūtinai reikia išgirsti. Čia yra niuansų, bet jau per susitikimą galima pajusti, ar kas nors pavyks. O jei italams tikrai yra įdomu ir naudinga, jie pirmi paskambins, primins ir tikrai nereikės raginti.

žurnalo darbas italija programa darbas iš namų italijoje

Taip pat dažnai girdima, kad italai viską nukelia į rytojų, neskuba, bet jei atėjo paskutinė diena ir tikrai reikia padaryti dabar, jie gali per naktį dirbti, kad viskas įvyktų. Yra ir labai daug italų, dirbančių intensyviai ir ilgas valandas, bet mokančių atskirti laiką, skirtą darbui ir šeimai, draugams. Pastebėjau, kad tai italams labai svarbu. O kai klausi italo, kur geriausia kava ar pica, būk atsargus, visi turi savo versiją, kurią pristatys kaip visiems žinomą tiesą.

Nė nemirktelėjęs italas pasakys, kad kava pas jo draugą Antonio yra geriausia mieste ir tai esą patvirtins kiekvienas. Atašė — skambus prancūziškas žodis. Daugelis kultūros atašė darbą prancūziškai ir įsivaizduoja — vynas per priėmimus, nesibaigiantys pokalbiai mezgant ryšius. Kokia tikroji tavo darbo virtuvė?

Mano tikslas yra skleisti lietuvišką kultūrą užsienyje, sukurti galimybes Lietuvos ir Italijos organizacijoms bendradarbiauti. Visada galvoju apie tai ir stengiuosi didinti sklaidą su turimais resursais bei ieškoti galimų partnerysčių. Jungčių ieškojimas labai svarbus, nes atašė neorganizuoja nei parodų, nei tarptautinių festivalių. Sklaida taip pat neatskiriama nuo komunikacijos, tai ypač išryškėjo per pandemiją.

Dažnai nutinka, kad mūsų menininkai patenka į svarbius festivalius, parodas, bet žurnalo darbas italija programa darbas iš namų italijoje žinia plačiai nuskamba Lietuvoje, o užsienyje lieka festivalio programos kataloge. Tokiu atveju Lietuva gali išnaudoti progą ir kartu su renginio organizatoriais papasakoti apie kūrėją platesnei auditorijai, taip sužadinti smalsumą platesniu mūsų kultūros lauku.

Lietuvos paviljonui laimėjus Venecijos bienalėje supratome, kad kultūra įdomi ne tik uždaram laukui profesionalų, bet ir skleidžia žinią, pasakoja apie išsilavinusią, veržlią, jauną šalį.

Lietuvių kultūros ambasadoriai Italijoje

Jau žinomi vardai kaip Asmik Grigorian, Mirga Gražinytė-Tyla atveria duris jauniems Lietuvos talentams į klasikinę muziką, tas pats vyksta ir kitose meno srityse. Atašė darbo įdomumas tas, kad dirbi su asmenybėmis, kurios turi savitą požiūrį į pasaulį.

Parodų atidarymai ir premjeros žavi, nes pirmąkart pamatome naujus kūrinius, sutinkame žmones, kurie varo kūrybinį variklį, yra pilni idėjų. Skamba, kad reikia būti žmogumi-orkestru. Kiek iš tiesų vienas žmogus gali padaryti tokioje didelėje šalyje kaip Italija, daugiau nei 20 kartų didesnėje už Lietuvą?

Kultūros atašė nėra vienas, kartu dirba kolegos Lietuvos kultūros institute, Kultūros ministerijoje ir ambasados kolektyvas. Dažnai vienu ar kitu klausimu konsultuojamasi ir su ekspertais Lietuvoje, kadangi užsienyje atstovaujame visoms kultūros sritims. Italija, lyginant su kitomis šalimis, kur reziduoja mano kolegos Lietuva turi dvylika kultūros atašė tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija ir JAV — aut. Čia net mažiausiame kaimelyje gali rasti įdomią galeriją ar svarbų festivalį.

Menininko Tomaso de Luca paroda vyko Romos ir Pereto galerijose, nors Perete gyvena tik gyventojų. Jau nekalbant apie didžiuosius miestus Milaną, Veneciją, Neapolį, kurie gyvena atskirus gyvenimus. Norint juose užmegzti tvirtus ryšius, reikia dažnai žurnalo darbas italija programa darbas iš namų italijoje būti, dalyvauti kultūriniame tų miestų gyvenime. Tad nuolatinės kelionės bent ankščiau buvo neatsiejama darbo dalimi. Kartais nutinka taip, kad tiek menininkas, tiek aš atvykstu į miestą pirmą kartą.

Italijoje gyvenantis modelis Ugnė Gelgotaitė: lietuviškos šaknys – papildoma pavara

Lietuvoje tai kelia nuostabą, bet nemažai italų kultūros profesionalų dirba keliuose miestuose. Dėl projekto sutariama Romoje, bet jis vyksta mažesniame miestelyje, tad taupant laiką ir finansus vykstama tik į patį renginį. Kuo italams įdomi Lietuvos kultūra?

Italų domėjimasis mūsų kultūra — tai ilgų metų įdirbio ir ilgalaikės strategijos skleisti Lietuvos kultūrą Italijoje rezultatas. Italus stebina tai, kad Lietuvoje labai daug jaunų menininkų jau susikūrę tarptautinę karjerą, o moterų gausa šiame būryje visus labai žavi. Nemažai lietuvių kultūros veikėjų žinomi tarptautinėje erdvėje, turi daug kontaktų užsienyje. Kartais užtenka priminti, kad italai išties jau žino, girdėjo apie Lietuvą, ir pasiūlyti ja daugiau pasidomėti.